Naujienos

Jauna piniginga karta nenori būti gręžinių prižiūrėtojais ir reikalauja patogumų čia ir dabar. Su tokiais pageidavimais susiduria 50–70 km nuo didmiesčių nutolusios vandentvarkos įmonės, kurių teritorijose atsirandantys naujakuriai nenori patys įsirengti individualių vandens gręžinių ar nuotekų sistemų, bet tikisi savivaldybės įmonių paslaugų.

Ekspertai sako – reikalavimai iš dalies pagrįsti, o gyvenviečių urbanizacija – pozityvi civilizuoto gyvenimo tendencija.

Štai bene 70 km nuo Vilniaus  nutolusiuose Molėtuose iškilus „Teltonikos“, „Ventman“ gamykloms, miesto baseinui, „Lidl“ parduotuvei, viešbučiui bei atsidarius dar keletui smulkių įmonių smarkiai suintensyvėjo daugiabučių ir individualių namų statyba. Jau dabar laisvų žemės sklypų Molėtuose beveik nebeliko.

Pasak „Molėtų vandenų“ direktoriaus Gintauto Maniušio, pirmaeilis įmonės uždavinys ir yra prijungti visus naujakurius prie bendro vandentvarkos tinklo.

„Nemažai jų teiraujasi: „Gyvename kiek atokiau nuo miesto, ar galime būti prijungti prie bendro tinklo?“ Kartais tokie prijungimai mums neparankūs, jie tiesiog prieštarauja verslo logikai, bet vis tiek stengiamės prijungti ir kiek labiau nuo centro nutolusias sodybas“, – teigia G. Maniušis. Pasak jo, buvusiems vilniečiams, kurie įsikūrę rajono vienkiemiuose ir kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, skiriamos kompensacijos individualiems nuotekų valymo įrenginiams pasistatyti.

„Molėtų vandenų“ vadovas pastebi, kad vartotojui pasikloti pusės kilometro ilgumo vandentiekio tinklus nuo gyvenvietės iki jo statomo gyvenamojo namo jau nėra per brangus malonumas. Dažnai kur kas patogiau yra pasirinkti centralizuotą vandens tiekimą, nei savarankiškai rūpintis nuosavu gręžiniu, nuolat stebėti vandens kokybę ar nuotekų talpų užpildymą ir veikimą

G. Maniušis skaičiuoja, kad nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti trims būsimiems daugiabučiams, Žvyrakalnio individualių namų kvartalui, dešimčiai naujai pastatytų kotedžų Ąžuolų gatvėje bei daugybei individualių namų, įskaitant sodininkų bendrijas miesto ribose. Tiesa, šie darbai finansuojami iš ES ir Molėtų rajono savivaldybės lėšų. 2024 metais Savivaldybė šioms reikmėms skyrė 450 tūkst. eurų.

Panaši situacija klostosi bene 50 km nuo Klaipėdos nutolusiame Šilutės rajone. Saugose, Švėkšnoje, Vilkyčiuose statomos naujos arba rekonstruojamos senos sodybos, o jų savininkai dirba Klaipėdoje. Ir čia naujakuriai nėra suinteresuoti savarankiškai rūpintis nuolatine vandentiekio, o ypač nuotekų tinklų priežiūra.

Daugiau skaitykite: Vartotojai nori trasų čia ir dabar – įmonės priverstos suklusti - Kauniečiams kasdienės naujienos (kaunieciams.lt)