Naujienos

Lietuviai gėlo vandens išnaudoja bene mažiausiai tarp kaimyninių šalių ir jo kaina išlieka mažiausia regione – rodo Aplinkos apsaugos agentūros ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys. Šie skaičiai atskleidžia, kad mūsų šalyje vandens vartojimo kultūra išsiskiria taupumu, o pačios paslaugos neslegia finansiškai, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Duomenų agentūros žiniomis, lietuviams centralizuotai tiekiamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugos kainuoja 1,15 proc. mėnesinio šeimos biudžeto, Latvijoje, Estijoje – 2 proc., o štai Suomijoje – iki 3 proc. VERT duomenimis, 2025 m. birželį mažiausia kaina už geriamąjį vandenį buvo 2,20 euro už kubinį metrą Vilniuje, didžiausia – 5,94 euro už kubinį metrą Rietave. Vandens tiekimo kaina tiesiogiai priklauso nuo tiekėjo aptarnaujamų vartotojų skaičiaus – kuo daugiau gyventojų ar įmonių tiekėjas aptarnauja, tuo yra mažesnė vandens kaina vienam vartotojui. „Olm Clinic“ vadovas Martynas Gedminas sako, kad organizmą sudaro 70 proc. vandens, jis būtinas išvengti dalies inkstų ligų, mažinti kraujo klampumą, pašalinti toksiškus metabolitus.
M. Gedmino žodžiais, būtinas ir sveikas balansas, nes per didelis vandens vartojimas taip pat gali sukelti problemų, ypač sergantiems inkstų ar širdies ligomis. Vienas iš praktiškų patarimų – norint numalšinti troškulį išgerti 10 proc. daugiau vandens nei jaučiame. Taip kūnas turės reikiama rezervą, jeigu vėliau nebus galimybės laiku atsigerti vandens. M. Gedmino teigimu, požeminis vanduo turi daug privalumų palyginti su paviršiniu vandeniu. Jis yra natūraliai geriau apsaugotas nuo taršos, pavyzdžiui, nuo radionuklidų iškritimo po atominių avarijų ar paukščių gripo užkrato. Jis taip pat turtingesnis ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, kurių reikia žmogaus organizmui.

Skaitykite daugiau: „Vanduo kainuoja vos 1,15 proc. šeimos biudžeto“: kodėl gyventojams – rojus, o įmonėms – rebusas