Naujienos

Nedidelių vandentvarkos įmonių stabilią veiklą ir mažas kainas gyventojams lemia pramonės veikla. Ekspertai sako, kad vandens šalyje turime sočiai – reikia, kad tik vandeniui „imlios“ įmonės investuotų į regionus.

Štai Pasvalio miesto ir rajono gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą moka apie 2,49 euro – ir tai viena mažiausių kainų tarp regioninių įmonių. Tai lemia „Pieno žvaigždžių“ filialo Pasvalio sūrinės bei bioetanolio gamyklos „Kurana“ veikla. Abi pramonės įmonės per metus suvartoja apie 458 tūkst. kub. metrų vandens. Tai sudaro apie 49,6 proc. Pasvalyje centralizuotai išgaunamo vandens kiekio.

Pasvalio sūrinė į miesto nuotekų tinklus per metus dar išleidžia ir apie 254 tūkst. kub. metrų nuotekų. Tai, pasak „Pasvalio vandenų“ direktoriaus Algimanto Mataičio, ir lemia nedidelę kainą gyventojams.

Panašios tendencijos ir Vidurio Lietuvoje. Štai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) 9 įmonės 2023 metais vandens suvartojo 43,7 tūkst. kubinių metrų, o nuotekų pridavė 33,4 tūkst. kubinių metrų – tai šeštadaliu daugiau nei 2022 metais. Tai iš karto atsispindi „Giraitės vandenų“ kainoms fiziniams asmenims – kubinis metras, įskaitant ir nuotekų tvarkymą kainuoja 3,6 euro.

Šiaurės Lietuvoje „VMG Wood Invest“ (buvusi „Vakarų medienos grupė“) investavo bene 100 mln. eurų į tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų įmones Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje. Tai iš karto pavirto šimtais papildomų kubinių metrų nuotekų į „Akmenės vandenų“ nuotekų valyklas. Vandens vartojimas Akmenės LEZ neišaugo, nes ten yra įrengti nuosavi vandens gręžiniai.

Beje, ir Kauno, ir Pasvalio priemesčiai jau dabar „aplimpa“ namais ir baseinais – tai taip pat turėtų generuoti vandens vartojimą.

Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiojo patarėjo dr. Jono Satkūno žodžiais, šie pramonės atsigavimo ženklai – tik pirmosios pavasarinės kregždės hidrogeologijos padangėje.

„Lietuvos gėlo vandens resursai beveik neišsemiami. Tuo esame unikalūs Europoje, tačiau iki galo neišnaudojame, – sako J. Satkūnas. – Tarptautiniuose investiciniuose forumuose tiesiog primygtinai turėtume pabrėžti – nėra kitos tokios šalies, kur smarkiai gali plėstis vandeniui imli pramonė“.

J. Satkūnas pateikė štai tokius skaičius – per parą galima išgauti 3,75 milijono. kubinių metrų vandens, o išgaunama tik apie 400 tūkst. o tai 10–12 proc. turimų išteklių.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas dr. Gediminas Rainys teigia, kad pramonę žūtbūt reikia iškelti iš didmiesčių. „Ten dirba jaunesnio amžiaus žmonės – taip regionuose įsikuria ir jaunos šeimos, padidėja gimstamumas ir vandens vartojimas“, – šypteli ekspertas.

Tuo tarpu Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas B. Miežutavičius mini štai tokius skaičiusi. Dar iki 1995 metų 60 proc. vandens būdavo tiekiama pramonės įmonėms, likusi dalis – fiziniams asmenims. Pastaruosius 15–20 metų šios proporcijos apsivertė aukštyn kojomis. 40 proc. vandens sunaudoja įmonės, o likusią dalį – gyventojai, tačiau palaipsniui pramonė vandens suvartoja vis daugiau.