Vis dažniau girdime iš gyventojų nuomonę, kad bėgantis vanduo iš čiaupo yra kietas ir kalkėtas, dušo sienelės ir santechnikos įranga pasidengia baltomis apnašomis. Dalis gyventojų abejoja, ar sveika žmogui vartoti tokį vandenį.
Lietuvos higienos norma HN 24:2023 reglamentuoja geriamojo vandens kokybės rodiklius, kur vandens kietumas (arba vadinamas kalkėtas vanduo) yra nereglamentuojamas, t. y. šio rodiklio net nereikia tirti vandenyje. O nereikia tirti todėl, kad jis neturi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ir todėl vandens tiekėjai neminkština vandens. Vandens kietumą lemia jame ištirpusios kalcio ir magnio druskos. Šios mineralinės medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui. Jei kalbame apie sveikatą ir gėrimui bei maistui naudojamą vandentiekio vandenį, tai jo filtruoti nereikia, o minkštinti pagal individualų poreikį.
Ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija vandenyje nulemia jo kietumą, kuris Lietuvoje matuojamas mg-ekv/l. Optimalus geriamojo vandens kietumas yra 4-8 mg-ekv./l. Vanduo dažnai klasifikuojamas kaip “minkštas vanduo” ar “kietas vanduo”. Laikoma, kad vanduo minkštas kai mineralinių medžiagų jame yra iki 2,4 mg-ekv/l, vidutiniškai kietas - iki 4,8 mg-ekv/l, kietas - iki 7,2 mg-ekv/l, labai kietas - daugiau kaip 7,2 mg-ekv/l.
Kauno rajone tiekiamo vandens kietumas yra apie 5,0 – 15,0 mg-ekv/l, todėl jis priskirtinas kieto – labai kieto vandens kategorijai.