Naujienos

Per didžiąsias liūtis 6–7 kartus padidėjęs mišrių nuotekų srautas į biologinius valymo įrenginius – su tokiu fenomenu susiduria daugelis vandentvarkos įmonių. Į valymo įrenginius lietaus nuotekos atvilnija ir iš daugiabučių, kur vanduo nuleidžiamas ne į lietaus vamzdyną gatvėse, bet tiesiai į kanalizaciją.

Išleisti lietaus nuotekas į komunalinių, buitinių nuotekų sistemas uždrausta jau prieš 17 metų, įsiteisėjus Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentui. Tačiau tikslumo dėlei reikia pripažinti, kad šiuo reglamentu leista ir toliau eksploatuoti šio reikalavimo neatitinkančias sistemas, jeigu tokia sistema įrengta ar statybos leidimas jai įrengti išduotas iki šio reglamento įsigaliojimo

Štai „Kretingos vandenys“ skaičiuoja, kad sausmečiu per parą į valymo įrenginius patenka 3–5 tūkst. kubinių metrų, o per liūtis – 5 kartus daugiau. Tokios apimtys tik Kretingoje, kur gyvena 17,5 tūkst. gyventojų. Analogiškų problemų turi tie miestai, kur individualūs namai pradėti statyti nuo 1990 metų. Vadinasi, visoje Lietuvoje per didžiuosius potvynius valyklos turi iškuopti milijonus kubinių metrų lietaus nuotekų. Tai milžiniški ekonominiai nuostoliai, nes „valant“ lietų eikvojama elektros energija, išbalansuojama mikroorganizmų veikla.

Skaitykite daugiau: Siūlo keisti tvarką: be šių specialistų parašo ragina neleisti įsikelti į naujus namus