Šeši receptai kaip tausoti geriamąjį vandenį
2026 07 27
Šalyje turime milžiniškų gėlo požeminio vandens resursų, tačiau jo naudojimas išlieka ribotas. Kas trukdo intensyviau eksploatuoti žemės gelmėse glūdinčius vandens išteklius, rašo Eimantas Kirkliauskas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas.
Ar įmanomas tokio gėlo vandens eksportas? Ir pagaliau, jei pramonė jo naudotų daugiau, ar vanduo atpigtų galutiniam vartotojui? Tokių stereotipinių klausimų viešoje erdvėje nestinga. Jau dabar aiškėja bene šeši galimi keliai, kaip galėtumėme tvarkyti šį milžinišką turtą. Pirma, gėlo požeminio vandens vandenviečių šalyje yra apie 2,5 tūkstančio. Turime apie 40 tūkst. veikiančių vandens paėmimo gręžinių. Kasdien iš gelmių išgaunama apie 0,35–0,4 mln. kubinių metrų gėlo vandens, o saugus ir aplinkai nekenkiantis maksimalus kiekis galėtų būti vos ne dešimt kartų didesnis – 3,72 mln. kub. metrų. Palyginimui, visame pasaulyje kiekvieną dieną sunaudojama apie 155 mln. kub. metrų požeminio gėrimui tinkamo vandens.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje ištirti požeminio geriamojo vandens ištekliai apytiksliai vertinami 9 mlrd. eurų arba 15,7 proc. viso šalies nacionalinio turto vertės. Dėl to šį natūralų gamtos turtą reiktų branginti.
Antra, iki 1995 m. 60 proc. vandens sunaudodavo pramonė, o 40 proc. – prie centralizuotų tinklų „pajungti“ gyventojai. Dabar šios proporcijos apsivertė: 40 proc. vandens atitenka pramonės objektams, o didesnė dalis tiekiama gyventojams. Tai rodo, kad yra potencialo pramonės augimui ar galimybė eksportuoti geriamąjį vandenį. Tai ekonominiu požiūriu galėtų būti naudinga ir gyventojams. Logika paprasta - didesnė vandens paklausa pramonės įmonėse gali lemti pigesnį geriamąjį vandenį gyventojams. Trečia, pinigų naujų vandenviečių paieškai yra skiriama, tačiau to nepakanka. Ar investuojame į strateginę naujų vandenviečių paiešką, siekdami pasirengti klimato kaitai, ekstremalioms situacijoms, – tai jau yra viešosios politikos klausimas. Šiuo metu nėra nacionalinės programos, skirtos nuolatinei naujų vandenviečių žvalgybai visoje Lietuvoje, todėl dalis specialistų mano, kad ilgalaikės investicijos šioje srityje galėtų būti didesnės.
Skaitykite daugiau: Eimantas Kirkliauskas. Šeši receptai kaip tausoti geriamąjį vandenį - Delfi verslo požiūris x Karjera
