Naujienos

Dešimtmečiais didžiuotasi, kad požeminio šalies vandens aruodai beveik neišsemiami. Tačiau pastaruoju metu dėl šiltėjančio klimato, ūkinės veiklos ar kitų faktorių įžvelgiama ir rizikų. Ekspertai įspėja, kad per daug nerimauti neverta, bet tam tikrus namų darbus reiktų atlikti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Hidrogeologų vertinimais, idealus vanduo teka iš čiaupų aplink didžiuosius šalies miestus – Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ar Alytų. Bet štai kai kur aplink Klaipėdą randama fluoro, Joniškį – sulfato ar sūrymo pėdsakų. Būtent požeminio sūriojo vandens patekimas į gėlo vandenio klodus ir jo vartojamas ilgainiui gali sukelti sulėtinto ekologinio sprogimo grėsmę. „ Atlikta tyrimų studija atskleidžia galimą pavojų Lietuvos požeminio vandens ištekliams – nesandarūs giliųjų gręžinių likvidavimo darbai gali tapti sūraus vandens pratekėjimo į gėlo vandens sluoksnius priežastimi“, – sako bendrovės „Grota“ vadovas Antanas Marcinonis. Ar tai kelia grėsmę mūsų geriamam vandeniui?

Skaitykite daugiau: Gręžiniai be garantijų: laikas inventorizuoti požeminę riziką