Bronius Miežutavičius. Vandentvarkos įmonės skęstą biurokratijoje
2025 03 26
Niekas nenuneigs: vanduo – gyvybės šaltinis. Be vandens – nė iš vietos. Šalies giluminio vandens atsargos bene tris kartus didesnės nei pajėgiame panaudoti, bet bene 60 vandentvarkos įmonių, užuot plėtusios tinklus ir gerinusios savo paslaugas, daugiau jėgų priverstos skirti biurokratiniams suvaržymams.
Iki 2027 m. pabaigos savivaldybės privalo perduoti joms priklausantį vandentvarkos turtą viešiesiems vandens tiekėjams. Jį perėmus, mažąsias vandentvarkos įmones ištinka finansinė koma – sumokėjus visus būtinus mokesčius sąskaitose lieka 5–10 tūkst. eurų. Įvykus kiek stambesnei avarijai reiktų keliaklupsčiauti prieš savivaldybę prašant paskolos. Šių nesusipratimų priežastis – savivaldybės vandentvarkos įmonėms perduoda turtą rinkos verte ir iš karto padidina įstatinį kapitalą, o pačios įmonės tokį turtą į savo balansą privalo įsitraukti nudėvėta verte.
Būna ir taip, kad savivaldybės perduodamas turtas būna finansuotas ne pačių savivaldybių, o Europos Sąjungos ar šalies biudžeto lėšomis. Tokiu atveju turto vertės į sąnaudas įtraukti iš viso neįmanoma. Tuomet kyla klausimas, iš kokių lėšų tokį „lobį“ renovuoti. Įmonei tenka suktis iš padėties bandant kaupti lėšas perduoto turto atstatymui, kad galėtų užtikrinti tinkamą eksploatavimą ir sklandžiai tęsti veiklą.
Daugiau skaitykite: Romanas Zontovičius. Kas nutinka su DI sutaupytu laiku? - Delfi verslo požiūris x Karjera
